10 klausimų treneriui A. Levanui: vaikystėje išdaigas mėgęs policijos mokyklos instrktorius!
Kada jūsų gyvenime atsirado krepšinis?

Jau nuo mažens išbandžiau ne vieną sporto šaką. Lankiau plaukimą, futbolą, bet kieme, kaip ir visi vaikai, mėgdavau žaisti krepšinį. Vėliau klasės draugai pastūmėjo ateiti į krepšinio treniruotes ir likau jiems dėkingas, nes ir dabar krepšinis užima labai didelę dalį mano gyvenime.

Kuo vaikystėje svajojote tapti užaugęs?

Keista, bet vaikystėje dar net nesvajojau, kuo būsiu, tačiau vėliau atradau, jog sportas – mano mėgstamiausia sritis.

„Trys dalykai, kurių nežinojote apie mane“:

– Esu baigęs Lietuvos sporto universitetą bei įgijęs kūno kultūros mokytojo specialybę;
– Dirbu Lietuvos policijos mokykloje instruktoriumi;
– Trečias – manau, nežinojote pirmų dviejų.

Gyvenimo įvykis, kurį norėtumėte pakartoti?

Mėgstu keliauti, tad norėčiau pakartoti pastarąsias savo keliones.

Didžiausias malonumas gyvenime jums yra…

Buvimas su savo artimiausiais žmonėmis.

Ką dabar norėtumėte pasakyti/patarti sau vaikystėje?

Mano vaikystė buvo tikrai labai smagi, tik galėjo būti mažiau išdaigų, už kurias tėvams kartais reikėdavo ir paraudonuoti.

Mėgstamiausias patiekalas?

Labai mėgstu lietuviškus valgius, tad pirmąją vietą skirsiu cepelinams, bet juos valgyti – ne kiekvieną dieną.

Svajonių valstybė?
Jungtinės Amerikos Valstijos.

Dalykas, kurio labiausiai bijote?
Manau, jog labiausiai bijočiau išbandyti šuolį parašiutu. Bet tikrai neatmetu galimybės, kad kažkada išbandysiu ir tai.

Kokį svarbiausią dalyką norėtumėte patarti „Krepšinio Galios“ vaikams?
Labai noriu, kad kiekvienas „Krepšinio Galios“ auklėtinis pagalvotų apie savo ateities planus. Norint šviesios ateities, gero ir kokybiško gyvenimo, būtinas išsilavinimas. Kad ir kokios karčios mokslo šaknys – vaisiai labai saldūs ir skanūs.